ĮSTATAI

Lietuvos žmogaus genetikos draugijos veiklą reglamentuoja LŽGD įstatai. Šiuo metu galioja LŽGD trečiajame suvažiavime, vykusiame 2001m., priimti įstatai. LŽGD ketvirtajame suvažiavime 2006-05-19 patvirtinti įstatų pakeitimai, kurie įsigalios naują įstatų redakciją užregistravus LR Teisingumo ministerijoje.

LIETUVOS ŽMOGAUS GENETIKOS DRAUGIJOS ĮSTATAI

Patvirtinti LŽGD antrajame suvažiavime 2001 m.

1. Bendroji dalis

1.1. Lietuvos žmogaus genetikos draugija yra nepriklausoma, nevalstybinė, visuomeninė, savanoriška organizacija.

1.2. LŽGD veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės normatyviniais aktais ir šiais įstatais.

1.3. LŽGD yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą ir sąskaitą Lietuvos Respublikos banke. Antspaudas yra apvalus, jo pakraštyje yra užrašyta:

“Lietuvos Respublika Vilnius” (išorėje) ir “Žmogaus genetikos draugija” (viduje). Viduryje yra vertikaliai išdėstytos ir persipynusios raidės “LŽGD”, su stilizuotos lelijos formos ženklu virš „Ž“ raidės.

1.4. Draugijos būstinė yra VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Medicininės genetikos centras (Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius-21; tel.: 2365 195; faksas: 2365 199).

2.1. Svarbiausi LŽGD tikslai yra:

2.1.1. Gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą.

2.1.2. Dalyvauti gydytojų ruošime ir gerinti Lietuvos gydytojų   profesinį parengimą.

2.1.3. Plėtoti žmogaus genetikos mokslą.

2.2. Įgyvendindama šiuos tikslus, LŽGD:

2.2.1. Vienija gydytojus ir kitus asmenis, dalyvaujančius LŽGD veikloje.

2.2.2. Padeda rengti, svarsto ir dalyvauja priimant normatyvinius aktus, programas, rekomendacijas vyriausybei žmogaus genetinei pagalbai tobulinti bei mokslui šioje srityje vystyti.

2.2.3. Dalyvauja valstybinių užsakymų ekspertizėje, vystant žmogaus genetikos mokslą ir jo biudžetinį finansavimą.

2.2.4. Rengia susirinkimus, seminarus, simpoziumus, konferencijas, suvažiavimus ir kitokias mokslines bei mokslines-praktines priemones.

2.2.5. Bendradarbiauja su kitomis draugijomis, visuomeninėmis organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis.

2.2.6. Palaiko ryšius su Baltijos ir kitų šalių žmogaus genetikų ir kitomis bendrų interesų turinčiomis draugijomis bei organizacijomis.

2.2.7. Dalyvauja atestuojant gydytojus genetikus ir medicinos genetikus bei atrenkant juos stažuotėms užsienyje.

2.2.8. Rengia ir leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo leidinius.

3.1. LŽGD sudaro tikrieji nariai ir garbės nariai.

3.1.1. Tikraisiais LŽGD nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat dirbantys praktinį ar mokslinį darbą žmogaus genetikos srityje.

3.1.2. LŽGD garbės nariais renkami asmenys, turintys ypatingų nuopelnų žmogaus genetikos mokslui ir LŽGD nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, tautybės ar pilietybės.

3.2. LŽGD tikrieji nariai turi teisę:

3.3. LŽGD tikrieji nariai privalo:

3.4. Stojamąjį ir metinį mokestį moka tik tikrieji nariai.

3.5. Į LŽGD narius priima LŽGD valdyba arba regioninė valdyba,
pateikus jai pareiškimą ir sumokėjus nustatytą stojamąjį ir metinį nario mokestį.

3.6. LŽGD garbės narius, pasiūlytus LŽGD valdybos, renka suvažiavimas atskiru balsavimu paprasta balsų dauguma. LŽGD garbės nariai turi teisę dalyvauti draugijos mokslinėje ir praktinėje veikloje, remti ją materialiai, tačiau negali būti renkami valdybos nariais.

3.7. LŽGD narystė prarandama:

3.8. Kilusius ginčus dėl narystės nagrinėja LŽGD valdyba, kurios sprendimas yra galutinis.

3.9. Narių sąrašą tvarko draugijos sekretorius.

4.1. LŽGD valdymo organai yra LŽGD narių suvažiavimas ir LŽGD valdyba.

4.2. LŽGD struktūroje gali būti regioninės draugijos.

4.3. LŽGD veiklai įgyvendinti ir jai kontroliuoti sudaromos komisijos:

• Finansinės priežiūros, 

• Profesinės kompetencijos ir etikos. 

• LŽGD suvažiavimo ar valdybos sprendimu gali būit sudarytos ir kitos komisijos.

4.4. LŽGD suvažiavimas.

4.4.1. Aukščiausias LŽGD organas yra LŽGD narių suvažiavimas, kuris šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Į suvažiavimą kviečiami visi LŽGD nariai. Suvažiavimą šaukia ir dalyvavimo tvarką nustato LŽGD valdyba, atsižvelgdama į draugijos narių skaičių ir technines galimybes. Gali būti šaukiami ir neeiliniai suvažiavimai, nusprendus valdybai arba raštu pareikalavus ne mažiau kaip 1/4 LŽGD narių.

4.4.2. Suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė LŽGD narių. Balsavimo teisę turi tikrieji draugijos nariai. Suvažiavimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

4.4.3. Suvažiavimas:

• išklauso ir svarsto valdybos ir komisijų ataskaitas, jas tvirtina;

• numato LŽGD veiklos kryptis;

• priima, keičia ar papildo LŽGD įstatus;

• nagrinėja pareiškimus dėl valdybos veiklos;

• renka penkeriems metams valdybos pirmininką, pavaduotoją (ne daugiau kaip 2 kadencijoms paeiliui) ir valdybą. Valdybos rinkimų tvarką nustato suvažiavimas;

• renka LŽGD garbės narius;

• nustato stojamojo ir metinio nario mokesčio dydį.

4.4.4. LŽGD valdyba

4.4.4.1. Tarp suvažiavimų LŽGD veiklai vadovauja valdyba. Jos sprendimai   privalomi regioninėms draugijoms ir komisijoms.

4.4.4.2. Valdyba iš savo ir kitų narių suformuoja komisijas, išrenka atsakingąjį sekretorių, iždininką ir komisijų pirmininkus.

4.4.4.3. Pirmininkas ir jo pavaduotojas gali:

• oficialiai atstovauti LŽGD Lietuvoje ir už jos ribų;

• sudarinėti sutartis, pasirašinėti LŽGD dokumentus (pavaduotojas – nesant pirmininkui);

• pirmininkauti valdybos posėdžiuose;

• sušaukti neeilinį valdybos posėdį.

4.4.4.4. LŽGD valdybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Posėdis turi teisę priimti sprendimus dviejų trečdalių balsų dauguma, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.

4.4.4.5. Valdyba:

• sprendžia ginčus dėl narystės LŽGD;

• nagrinėja jai adresuotus pareikimus;

• tvirtina pasiūlytus kandidatus užsienio stažuotėms;

• skelbia profesinio bei mokslinio darbo konkursus;

• skatina LŽGD veikloje pasižymėjusius asmenis;

• tvirtina LŽGD išlaida

4.4.5. LŽGD komisijos

4.4.5.1. Finansinės priežiūros komisija:

• tvirtina LŽGD finansinę veiklą bei dokumentus ir savo išvadas pateikia suvažiavimui;

• valdybos pirmininko ar valdybos prašymu tikrina regioninių valdybų finansinę veiklą.

4.4.5.2. Konkrečiai užduočiai vykdyti gali būti sudaromos laikinos komisijos. Komisijų veiklos programas tvirtina valdyba.

4.4.6. Regioninės draugijos

4.4.6.1. Regioninė draugija organizuojama, jeigu joje yra ne mažiau kaip 5 nariai. Apie regioninės draugijos įkūrimą pranešama LŽGD valdybai, kuri ją registruoja.

4.4.6.2. Regioninė draugija:

• vadovaudamasi LŽGD įstatais, organizuoja veiklą LŽGD tikslams įgyvendinti;

• priima į LŽGD narius;

• rūpinasi savo narių kvalifikacijos kėlimu;

• konkurso keliu renka kandidatus užsienio stažuotėms;

• siūlo LŽGD valdybai kandidatus premijoms ir apdovanojimams;

• renka LŽGD nario mokestį;

• surinktą nario mokestį perveda į LŽGD sąskaitą;

• turi teisę gauti finansinę paramą iš LŽGD.

4.4.6.3. Visus klausimus regioninė draugija sprendžia narių visuotiniame susirinkime pagal savo nustatytą tvarką.

4.4.6.4. Regioninė draugija nėra juridinis asmuo, veikia pagal šiuos įstatus, jos veiklą gali nutraukti LŽGD valdyba.

5.1. LŽGD lėšas sudaro stojamasis ir metiniai nario mokesčiai, rėmėjų įnašai, leidybos pelnas ir kitos teisėtai gautos lėšos. Stojamasis ir nario mokesčiai yra vienodo dydžio ir sudaro 15 % nuo minimalaus mėnesio atlyginimo.

5.2. LŽGD, būdama juridinis asmuo, laisvai tvarko savo lėšas, iš jų finansuoja savo veiklą bei leidybos fondą. Lėšos iš banko paimamos pervedimu arba grynais pinigais.

5.3. LŽGD lėšas naudoja:

• mokslinių-praktinių renginių finansavimui;

• kūrybinėms premijoms ir konkursams;

• LŽGD ir jos valdybos organizaciniams reikalams;

• leidybos ir kopijavimo darbams;

• iš dalies ar visai apmokėti LŽGD narių kūrybines bei mokslines komandiruotes;

• apmokėti užsienio svečių, atvykusių LŽGD kvietimu, išlaikymą;

• teikti paramą doktorantams, aktyviai dirbantiems mokslinį darbą praktikos gydytojams bei mokslininkams.

6.1. LŽGD yra juridinis asmuo. Pagal veikiančius įstatymus ji gali leisti laikraščius, žurnalus, mokslinių darbų rinkinius, metodinę medžiagą ir kitokius leidinius, laikyti kopijavimo, dauginimo, skaičiavimo įrangą, organizuoti seminarus, konferencijas, parodas ir kitokius renginius.

6.2. LŽGD turi:

• savo antspaudą ir emblemą;

• savo sąskaitas (taip pat ir užsienio valiutos) banke.

6.3. LŽGD kolektyvinio nario teisėmis gali stoti į Lietuvos medikų kolegiją, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugiją, o taip pat į kitas (iš jų ir tarptautines) draugijas ir sąjungas. Apie įstojimą į šias sąjungas ir draugijas sprendžia LŽGD valdyba. Teisinius kolektyvinės narystės santykius su šiomis draugijomis ar sąjungomis nustato šių draugijų ar sąjungų įstatai, o tai, kas jų įstatuose nereglamentuojama – LŽGD valdyba arba suvažiavimas. Kolektyvinė LŽGD narystė, kurioje nors draugijoje ar sąjungoje nenulemia LŽGD narių asmeninės narystės šiose draugijose ar sąjungose. 

7.1. LŽGD gali likviduoti jos suvažiavimas. Draugija likviduojama, jei tai nusprendžia ne mažiau kaip 2/3 suvažiavimo narių.

7.2. Likviduotos LŽGD lėšos ir turtas tvarkomi pagal suvažiavimo sprendimą, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.